pindård

Èn årtike di Wiccionaire.

Walon (Rifondou)[candjî]

Etimolodjeye[candjî]

Do viebe « pinde », avou l’ cawete « -ård ».

Prononçaedje[candjî]

Sustantif[candjî]

singulî pluriyal
pindård pindårds

pindård omrin

  1. mwais valet (ki meritreut d' esse pindou).
    • Tos les pardjeures sont des pindårds (Tchanson del Revolucion lidjwesse).
    • Des autes survinît, Diu sét d’ wice … s’arèstît à nost’ ouhe èt, po z-a’vni à l’ sonète, les rûsés pindârts fît l’ hâle di voleûrJoseph Vrindts, Tot tûsant (1924), Di m’ finièsse.
  2. po cåzer a on ptit gamén, ou po l' atôtchî.
    • Vinoz ciddé, pitit pindård !

Ortografeyes[candjî]

Après 1900, foû rfondou (Feller, Feller ricandjî, nén Feller) :

Ratournaedjes[candjî]

mwais valet