pinsioné
Apparence
Prononçaedje
[candjî]- AFE :
- diferins prononçaedjes : /pɛ̃ː.ʃɔ.ˈne/ /pɛ̃ː.sjɔ.ˈne/ /pɑ̃ː.sjɔ.ˈne/
- prononçaedje zero-cnoxheu : /pɛ̃ː.sjɔ.ˈne/
- Ricepeures : pin·sio·né
Pårticipe erirece
[candjî]pinsioné
- Do viebe « pinsioner »
- Ene fråze d’ egzimpe est co a radjouter.
Addjectif
[candjî]| singulî | pluriyal | |
|---|---|---|
| omrin | pinsioné | pinsionés |
| femrin padrî | pinsionêye | pinsionêyes |
| femrin padvant | pinsionêye | pinsionêyès |
pinsioné omrin; (come addjectif djondrece, metou padvant u padrî l’ no)
- Pårticipe erirece, eployî come addjectif omrin, do viebe : k' a fini d' ovrer et rçure ene pinsion po viker.
- Ofici pinsioné, veve pinsionêye. — Motî Forir (fråze rifondowe).
- Ké bouneur, mes djins, d' esse pinsioné, et d' awè co bon pî, boun ouy. — Guy Brener (fråze rifondowe).
- Dispu ki dji so pinsioné, dj’ a-st abandné les traits e-n ouve, po porminer mi dseulance la wice k’ on n’ voet nolu. — Isi Steinweg (fråze rifondowe).
- Gn a pus k' deus shabotîs a Finfe, mins i n' fijhèt pupont d' shabots, i sont pinsionés et dabôrd sipansyîs. — Olivier Roynet, p. 42 (fråze rifondowe).
Ortografeyes
[candjî]- pinsioné, pinsionaie : E203 (lére)
Ratournaedjes
[candjî]k' a fini d' ovrer et rçure ene pinsion po viker
Sustantif
[candjî]| singulî | pluriyal | |
|---|---|---|
| omrin | pinsioné | pinsionés |
| femrin | pinsionêye | pinsionêyes |
pinsioné omrin
- onk k' a fini d' ovrer et rçure ene pinsion po viker.
- Dj' esténs tos des pinsionés avou bråmint d' mehins. — Émile Wenkin (fråze rifondowe).