pinsif

Èn årtike di Wiccionaire.

Walon (Rifondou)[candjî]

Etimolodjeye[candjî]

Do viebe « pinser » avou l’ cawete « -if ».

Prononçaedje[candjî]

Addjectif[candjî]

singulî pluriyal
omrin pinsif pinsifs
femrin pinsive pinsives

pinsif omrin

  1. ki pinse.
    • (Lucie) — Mins k’ avoz, don popa ? Vos estoz drole k’ i m’ shonne… Estoz malåde ?
      (Baptisse) — Non, m’ feye, vos ploz vos rassurer. Si vos m’ trovez pinsif, ci n’ est k’ a cåze d’ André ! Léon Pirsoul, L’èfant trové, BSLLW, t. XXIV, 1897 (fråze rifondowe).

Ortografeyes[candjî]

Après 1900, foû rfondou (Feller, Feller ricandjî, nén Feller) :

Ratournaedjes[candjî]

pinsif